Pereiti prie turinio

Kodrų rezervatas

Koordinatės: 47°08′0″ š. pl. 28°28′0″ r. ilg. / 47.13333°š. pl. 28.46667°r. ilg. / 47.13333; 28.46667
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kodrų rezervatas
IUCN Ia kategorija (gamtos rezervatas)
Kodrų rezervato kraštovaizdis
Kodrų rezervato kraštovaizdis
Vieta: Moldavijos vėliava Moldavija (Strešenio rajonas)
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Strešenis
Žemėlapis rodantis Kodrų rezervatas vietą.
Kodrų rezervatas
Koordinatės: 47°08′0″ š. pl. 28°28′0″ r. ilg. / 47.13333°š. pl. 28.46667°r. ilg. / 47.13333; 28.46667
Plotas: 52,78 km²
Įkurtas: 1971 m.
Vikiteka: Kodrų rezervatas

Kodrų gamtos rezervatas (rumun. Rezervaţia naturală Codrii) – gamtos rezervatas Moldavijoje, Kodrų aukštumose, seniausias šalyje.

Draustinis įkurtas 1971 m. rugsėjo 27 d. Iš pradžių saugomos teritorijos plotas buvo 2740 ha, įskaitant griežtai saugomą 732 ha ploto zoną. 1982 m. vyriausybės nutarimu teritorija praplėsta iki 5175 ha. Dabar draustinio plotas užima 12 300 ha plotą.

Rezervatas yra netoli Lozovo kaimo, kuris yra Strešenio rajone, maždaug 50 km nuo Kišiniovo.

Rezervatas suskirstytas į tris funkcines zonas:

  • griežtai saugoma zona, kurios plotas 720 ha, apima retų gyvūnų ir augalų buveines. Čia draudžiama bet kokia žmogaus veikla, išskyrus mokslinius tyrimus.
  • buferinė zona, kurios plotas 4357 ha, iš visų pusių supa griežtai saugomą zoną.
  • pereinamoji zona, kurios plotis beveik 2 km, supa buferinę zoną. Šioje zonoje yra gyventojų ir valstybės žemės ūkio paskirties plotų.

Rezervato augaliją sudaro daugiau nei 1000 skirtingų rūšių augalų (67 rūšys kerpių, 334 rūšys grybų, 69 rūšys samanų ir kt.). Pagrindiniai medžiai – ąžuolas, skroblas ir bukas.[1] Draustinio teritorijoje yra vaizdinga atlaja, veikia „Gamtos muziejus“.

Rezervate galima sutikti beveik visą centrinės ir vakarų Europos miško fauną, kurią sudaro 52 rūšys žinduolių, 151 rūšis paukščių, 8 rūšys roplių, 10 rušių varliagyvių ir daugiau nei 8000 rušių vabzdžių. 10 paukščių rūšių įrašytos į Moldavijos raudonąją knygą. Tai vienintelis Moldavijos rezervatas, kuriame reguliariai atliekami bestuburių tyrimai.

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 217